- užmečius
- užmečiùs sm. (3b) Dkš, ūžmečiùs (3b) 1. Šlk žr. 1 užmačius 2: Jam užmečiùs koks užėjo Rmš. Tai dar užmečiùs an to vaiko Rmš. Lyg koks užmečius man ir liga atsipavietrina (kyla) Prn. 2. žr. 1 užmačius 3: Užmečių jau an tavę, kad tu manę neklausai Ml. Koks čia užmečiùs mane apsėdo, kad į adatą siūlo negaliu įverti PnmA.
Dictionary of the Lithuanian Language.
